Elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimas

AB „LIFOSA“ elektros energetikoje vykdo elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklas. Didžiąją dalį elektros energijos, kurią suvartoja savo reikmėms ir paskirsto elektros energijos vartotojams, bendrovė pagamina pati, naudodama technologiniame gamybos procese cheminės reakcijos metu išsiskiriančią šilumą. Racionalus ir efektyvus elektros energijos vartojimas yra nuolatinis bendrovės siekis įgyvendinant įvairias pagrindinės veiklos – fosforinių trąšų gamybos – efektyvumo ir tvarumo didinimo programas, prisidedant prie Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikos strategijose numatytų tikslų įgyvendinimo.

Būdama socialiai atsakinga, bendrovė ne tik pati diegia įvairias energijos taupymo priemones, tačiau nori paskatinti efektyviau vartoti elektros energiją ir savo vartotojus. Tuo tikslu bendrovė su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra sudariusi susitarimą ir įsipareigojusi sutaupyti ne mažiau kaip 1,00 % visų bendrovės vartotojų elektros energijos sąnaudų dalį.

Aktyviai naudodamiesi bendrovės teikiama informacija interneto svetainėje ir konsultacijomis, vartotojai per 2018 – 2020 m. sutaupė 33751 kWh elektros energijos arba 2,24 % visų bendrovės vartotojų elektros energijos sąnaudų dalį.

Norint gauti konsultacijas dėl efektyvaus elektros energijos vartojimo, kviečiame bendrovės elektros energijos vartotojus susisiekti tel. 8 612 41 558 arba el. paštu elektra@lifosa.com

 

Kodėl verta investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą?

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimas daugeliui tapo itin aktualus pakilus energijos pirkimo kainoms, padidėjus elektros įrangos aptarnavimo kaštams ir padidėjus konkurencijai. Dėl didėjančios konkurencijos ir aplinkos taršos Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą didinti energijos vartojimo efektyvumą ir vykdo su tuo susijusią skatinimo politiką - šviečia visuomenę, skiria lėšas paramai, taiko prievoles atlikti energijos vartojimo auditus didelėms įmonėms ir pan.

 

Kodėl turėtų būti aktualu įmonėms investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą? Europos Sąjungos tikslas aiškus, tačiau ką iš to gaus mūsų šalyje įvairias veiklas vykdančios įmonės? Atsakymas labai paprastas - padidins savo konkurencingumą. Investicija į energijos vartojimo efektyvumą yra investicija į pelno prieaugį. Įsivaizduokite, įmonė gamina produkciją ar teikia paslaugas, produkcijos/paslaugų vienetas turi savo kainą, sumažinus energijos nuostolius produkcijos/paslaugų vienetui sukurti, sumažinama vieneto kaina, o tai yra tolygu pelno prieaugiui. Padidėjęs pelnas skatina verslo plėtrą. Energiją vartoja visi, todėl galimybės didinti konkurencingumą mažinant išlaidas aktualios visiems.

Manote Jūsų įmonėje nėra energijos nuostolių, naudojate efektyviausią rinkoje įrangą ir visi procesai maksimaliai optimizuoti? Eurostat duomenimis Lietuvos energijos vartojimo intensyvumo rodiklis bendrajam vidaus produktui sukurti yra net 70 proc. didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, o tai požymis, kad potencialas mūsų šalyje mažinti energijos sąnaudas, didinti verslo konkurencingumą ir plėtrą yra labai didelis.

 

Neturint išteklių tinkamai įvertinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą ir pateikti optimalius sprendimus galima kreiptis į šios srities specialistus. Atnaujinti apšvietimo įrangą arba elektros pavaras nėra sudėtinga, tačiau ne visuomet investicija gali atnešti siekiamos naudos arba užtikrinti, kad nuostolių sumažinimas bus optimalus, tam reikalinga išsami analizė. Galbūt investuosite žemiausios kainos principu ir nevertinsite eksploatacijos kaštų, tuomet per įrangos tarnavimo laiką galimai sumokėsite du arba net tris kartus daugiau nei rinkdamiesi optimalų sprendimą.

Svarbu tinkamai įvertinti kiekvieną investiciją, rinktis patikimus ir kompetentingus paslaugų tiekėjus, realias garantijas suteikiančius produktų gamintojus. Rekomenduojame vertinti ne tik pradinės investicijos patiriamus kaštus, tik tuomet priimsite racionalius ir tikrai naudingus sprendimus Jūsų verslui.

Tinkamas apšvietimo valdymas - galimybės efektyviau vartoti elektros energiją

Dažniausiai dirbtinio apšvietimo sistemos yra valdomos rankiniu būdu, mygtuku. Šis valdymo sprendimas investicijų prasme yra pigiausias, valdymo įranga paprastai instaliuojama. Tačiau dėl žmogiškojo faktoriaus toks apšvietimo valdymas nėra efektyvus.

 

Koks apšvietimo valdymo sprendimas yra tinkamas, kaip jį pasirinkti?

 

Sprendimų yra išties labai daug ir įvairių. Reikia įvertinti poreikius, naudą ir galimybes, o tada rinktis sprendimą.

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kur yra naudojamas apšvietimas, kokia jo paskirtis. Lauke esančių judėjimo zonų (keliai, gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takai)/teritorijų apšvietimo valdymui tikslinga naudoti foto reles arba laiko reles (žr. 1 pav.), kurių pagalba pagal iš anksto įvestus nustatymus būtų įjungiamas/išjungiamas apšvietimas. Taip išvengiama situacijų, kuomet dėl žmonių klaidų neįjungiama apšvietimo sistema ir sukuriamos veiklos procesų rizikos arba paliekama įjungta apšvietimo sistema ir be reikalo naudojama elektros energija.

Foto relių naudojimas leidžia valdyti apšvietimą priklausomai nuo natūralaus apšvietimo intensyvumo lygio (rankiniu būdu mažinant foto jutiklio jautrumą galima pavėlinti įjungimo laiką/paankstinti išjungimo laiką).

 

Esant poreikiui turėti platesnes apšvietimo valdymo galimybes, tikslinga rinktis analogines laiko reles su dienos ar savaitės periodo programavimu arba skaitmenines laiko reles su savaitės ar metų periodo programavimu ir astronominiu laikrodžiu (laiko relė automatiškai nustato kiekvienos metų paros šviesiojo laikotarpio trukmę, įvertina žiemos ir vasaros laiką). Rinkitės tokias reles, kurios ne tik patikimai ir tinkamai valdys apšvietimo sistemą, bet ir taupys Jūsų laiką atliekant apšvietimo sistemos aptarnavimą (pvz., reles, kurių nustatymų parametrus galima įkelti iš atminties kortelės ar nuotoliniu būdu). Renkantis foto ir laiko reles taip pat reikia įvertinti jų montavimo vietą ir būdą (lauke, skyde, ant sienos, ant DIN bėgelio), valdymo grandinių skaičių.

Didesnį elektros energijos vartojimo efektyvumą galima užtikrinti naudojant LED šviestuvus su programuojamais maitinimo šaltiniais. Programuojamų maitinimo šaltinių naudojimas sudaro galimybes šviestuvus valdyti autonomiškai, individualiai ar grupėmis - tam tikru laiku/esant tam tikroms aplinkybėms padidinti arba sumažinti šviestuvų skleidžiamą šviesos srautą.

 

Valdant apšvietimą autonomiškai, šviestuvo maitinimo šaltinis iš anksto suprogramuojamas taikant standartinius (žr. 1 pav.) ar individualius algoritmus. Pagal juos šviestuvų šviesos srautas keičiamas vienodai visomis metų paromis. Tuo tarpu apšvietimo sistemos įjungimas/išjungimas valdomas foto rele arba laiko rele priklausomai nuo tamsiojo paros laiko.

Individualiam ar grupiniam šviestuvų valdymui dažniausiai yra naudojamos nuotolinio valdymo sistemos, kurias sudaro į šviestuvus arba atskirai valdymo spintoje (šviestuvų grupių valdymui) integruoti valdikliai, ryšio įranga ir informacinė sistema. Naudojantis tokia įranga kiekvieną šviestuvą/šviestuvų grupes galima saugiai valdyti nuotoliniu būdu iš kompiuterio ar išmaniojo telefono. Šį apšvietimo valdymo sprendimą tikslinga naudoti didelio eismo intensyvumo kelių ir gatvių apšvietimo sistemose, masinio žmonių susitelkimo vietose (pvz., miestų aikštėse, sporto ar kultūros objektų teritorijose ir pan.).

 

Teritorijų ir patalpų apšvietimo valdymui yra plačiai naudojami judesio davikliai. Šių valdymo įrenginių pagalba apšvietimas įjungiamas tuomet, kai judesys yra užfiksuojamas jo aptikimo srityje. Judesio aptikimo sritis gali būti keičiama parenkant skirtingo aptikimo kampo (110°... 360°) prietaisus, aptikimo kampą ribojančius gaubtus, atliekant prietaiso reguliavimą horizontalios ir vertikalios plokštumų atžvilgiais. Judesio davikliuose taip pat yra galimybė reguliuoti foto jutiklio jautrumą, nustatyti įjungimo rėžimo trukmę ir įjungimo vėlinimą. Šiuolaikiškuose judesio davikliuose yra naudojami infraraudonųjų bangų (IR) jutikliai, todėl tokie įrenginiai geba atskirti mažus gyvūnus (kates, šunis ir pan.), neįjungia be reikalo šviestuvų.

Judesio davikliai dažniausiai yra montuojami ant plokštumų (sienų, lubų) ar naudojant papildomus elementus tvirtinami ant įvairių kitų konstrukcijų (atramų, pastatų sienų kampų ir pan.), taip pat būna įleidžiami į lubas ar sienas, įmontuoti šviestuvuose, turi nuotolinio valdymo galimybes. Šių apšvietimo valdymo įrenginių negalima montuoti šalia įvairių judančių objektų (medžių šakos, ventiliatoriai ir pan.). Taip pat netikslinga naudoti judesio daviklius didelio intensyvumo judėjimo zonose.

 

Apšvietimo valdymo įrangos gamintojų vertinimu judesio davikliai vidutiniškai padeda sumažinti apšvietimo elektros energijos sąnaudas apie 30%. Žinoma, kiekvienu atveju elektros energijos sutaupymai bus individualūs, priklausys nuo judesio daviklių nustatymų ir intensyvumo/trukmių judėjimo zonose.

Patalpų apšvietimo valdymui be judesio daviklių taip pat plačiai naudojami ir būvio davikliai/šviesos srauto intensyvumo keitikliai. Būvio davikliai reaguoja net į menkiausius judesius (pvz., kompiuterio klaviatūros paspaudimai), turi apskritimo, kvadratines ar stačiakampio formos aptikimo zonas, nuolatos matuoja natūralios apšvietos lygį patalpoje ir gali sumažinti dirbtinės apšvietos lygį. Apšvietimo valdymo įrangos gamintojų vertinimu vidutiniškai būvio davikliai sumažina apšvietimo elektros energijos sąnaudas apie 40% (kaip ir judesio daviklių atveju sutaupymai yra individualūs).

Šviestuvų su programuojamais maitinimo šaltiniais valdymui naudojant įvairias sąsajas (pvz., 0-10V/1-10V, DALI), jungiklius ir/ar daviklius galima sukurti naudingus apšvietimo valdymo sprendimus (pvz., nuspaudus ir palaikius mygtuką aktyvuoti algoritmą, kuris pakeistų šviestuvų šviesos srautą iki numatytos vertės, suveikus judesio davikliui šviestuvuose aktyvuotų „koridoriaus" algoritmą ir pan.).

 

Ką verta žinoti įrengiant LED apšvietimą

 

Sparčiai vystantis technologijoms, plečiantis gaminių asortimentui ir juos siūlančių tiekėjų skaičiui, kyla klausimas, kaip tinkamai įrengti (atnaujinti) LED apšvietimą.

Dirbtinis apšvietimas nėra įrengiamas (atnaujinamas) dažnai ir tam reikalingi resursai, kompetencijos. Nuo apšvietimo sprendimų parinkimo, įrangos įdiegimo ir priežiūros priklauso ne tik apšvietimo sistemos ilgaamžiškumas, bet ir vykdomų verslo procesų patikimumas, efektyvumas, įvairių rizikų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turto sugadinimui, atsiradimas.

Dirbtinis apšvietimas yra įrengiamas ten, kur nepakanka natūralios šviesos verslo procesams vykdyti. Atvejai, kuomet apšvietimas įrengiamas ir naudojamas „nežinia kur ir nežinia kam" nėra laikomi racionaliais, jų reikėtų vengti. Netinkamu apšvietimu yra laikytinas ir toks apšvietimas, kuris neatitinka teisės aktuose nustatytų jam keliamų reikalavimų.

Darbo vietų patalpose ir statinių išorėje apšvietimui keliami reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai", standarte LST EN 12464 (1 ir 2 dalys). Skirtingos paskirties darbo vietoms yra taikomi skirtingi reikalavimai, apimantys ne tik darbo paviršių vidutinės apšvietos (Em, lx), bet ir akinimo (UGRL), šviesos sklaidos tolygumo (U0), spalvų atgavos/atkūrimo (Ra) normas.

Naujai įrengiant apšvietimą, derėtų nustatyti apšvietimo zonas ir kreiptis į kompetentingus specialistus, kurie galėtų sumodeliuoti apšvietimą - parinkti ir išdėstyti šviestuvus taip, kad apšvietimo zonose apšvietimo parametrai atitiktų keliamus reikalavimus.

 

Esamus šviesos šaltinius (lempas) svarstytina keisti į analogiško šviesos srauto (įvertinus šviesos šaltinių šviesos srauto nuostolius dėl skirtingos jų konstrukcijos) efektyvesnius LED šviesos šaltinius tais atvejais, kuomet esami šviestuvai yra geros techninės būklės (nepažeisti fiziškai, nesurūdiję, nedeformuoti, hermetiški, su nepakeitusios spalvos/skaidriais gaubtais ir pan.) ir apšvietimo parametrai atitinka darbo vietoms keliamus reikalavimus. Kitais atvejais derėtų atlikti apšvietimo modeliavimą ir esamus šviestuvus keisti naujais. Geras apšvietimo specialistas visuomet ieškos sprendimų, leisiančių atnaujinti apšvietimą nekeičiant esamos instaliacijos (jei ji dar yra tinkama naudoti ar nėra poreikio ją keisti dėl numatomų apšvietimo valdymo sprendimų diegimo), stengsis naujus šviestuvus išdėstyti tose pačiose vietose, kur yra įrengti esami šviestuvai, tačiau ne visuomet tai gali pavykti padaryti. Priežastimi gali būti netinkamai įrengti esami šviestuvai, pasikeitusi apšvietimo zonos paskirtis, vieta ar net apšvietimo modeliavime naudojama riboto asortimento apšvietimo įranga.

Pateikiame keletą aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis LED apšvietimo sprendimus:

 

Reikalavimai apšvietimui

 

Apšvietimui keliami reikalavimai/parametrai nustatyti remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, yra pagrįsti, susiję. Bet kurio iš reikalavimų nepaisymas gali lemti minėtus neigiamus padarinius.

Apšvietos reikšmė ant apšviečiamo paviršiaus turi būti ne mažesnė už reikalavimuose nurodytą reikšmę ir artima jai. Daug didesnė už norminę apšvieta lems didesnes apšvietimo sistemos sąnaudas. Šviesos sklaidos tolygumo reikšmė taip pat turi būti ne mažesnė už norminę. Abu šie rodikliai pasiekiami keičiant šviesos šaltinio/šviestuvo šviesos srautą, įrengimo vietą, naudojant skirtingas šviestuvų optikas (dažniausiai patalpų apšvietimui yra naudojamos: siauro spindulio - NB (angl. Narrow beam), plataus spindulio - WB (angl. Wide beam), labai plataus spindulio - VWB (angl. Very wide beam) optikos).

Labai svarbus ir dažnai nevertinamas yra akinimo rodiklis, kuris nustatomas modeliuojant apšvietimą arba naudojantis apšvietimo įrangos gamintojo techninėse specifikacijose pateikiama informacija. Akinimo rodiklis yra apskaičiuojamas naudojant UGR (angl. Unified Glare Rating) metodiką žmogaus akių lygyje. Didesnis akinimo rodiklis (nuo 5 iki 40 balų skalėje) reiškia didesnį akinimą. Kai akinimo lygis yra didesnis už norminį, žmogus ima jausti diskomfortą, nuovargį, galvos skausmą, gali atsirasti regos sutrikimai. Akinimo priežastimi dažniausiai būna netinkamai parinkti ar įrengti šviestuvai, tačiau akinimo lygis gali pasikeisti ir dėl po apšvietimo įrengimo atsiradusių pokyčių (patalpų geometrijos pokyčių, apdailai panaudotų didelio atspindžio medžiagų ir kitų priežasčių).

Patalpų apšvietimui skirtų LED produktų spalvų atgavos/atkūrimo rodiklis siekia 80-98% ir yra artimas natūraliai šviesai (100%). Didesnis spalvų atgavos/atkūrimo rodiklis aktualus įrengiant apšvietimą prekybos vietose, medicininės apžiūros kambariuose, kai kurių pramonės šakų tikslių darbų, spalvų tikrinimo ir kt. darbo vietose.

 

Šviesos spalva

 

Šviesos spalva turi įtakos žmonių psichinei ir fizinei būsenai, gali sukelti nuovargį, nerimą arba suteikti energijos/jėgų, kelti geras emocijas. Šviesa žmones veikia per hormonus. Daug tyrimų yra atlikta analizuojant šviesos poveikį melatonino („miego hormono“) ir serotonino („laimės hormono“) išsiskyrimui.

Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad aukštos temperatūros šviesa slopina melatonino ir skatina seratonino išsiskyrimą. Pastarasis gerina žmogaus gebėjimus apdoroti informaciją, suteikia žvalumo/energijos, koncentruoja. Tačiau kitų mokslinių tyrimų metu, analizuojant aukštos temperatūros šviesos poveikį žmonių regai bei cirkadiniam (miego ir budrumo) ciklui, yra nustatytas neigiamas poveikis žmonėms, turintiems regos sutrikimų, nes tokia šviesa pagreitina fotorecepcinius procesus ir gali sukelti raibuliavimą, „blykčiojimą“, aptemimą ar miglą akyse, akių sudirgimą; pastebėta koreliacija su onkologiniais susirgimais. Taigi, ilgalaikis aukštos temperatūros šviesos poveikis gali turėti neigiamų padarinių žmonių sveikatai, todėl reikia atsakingai rinktis ir naudoti žinomų apšvietimo įrangos gamintojų sertifikuotus/saugius atitinkamų charakteristikų produktus.

Žemesnės šviesos spalvos temperatūros šviesos šaltiniai yra mažesnio efektyvumo, juos derėtų naudoti poilsio zonose, valgyklose ir pan.

Apšvietimo įrangos gamintojai verslo poreikiams dažniausiai siūlo LED produktus su standartinėmis 3000 K (šiltai balta), 4000 K (neutrali), 6500 K (šaltai balta) šviesos spalvos temperatūromis.

 

Aplinka

 

Jei aplinka drėgna, dulkėta, sprogi, turi būti naudojami atitinkamoms patalpoms skirti hermetiški šviestuvai. Šviestuvų hermetiškumas IP (angl. Ingress Protection) apibūdinamas dviem skaitmenimis, kurių pirmas reiškia apsaugos nuo dulkių, o antras apsaugos nuo vandens lygį. Pavyzdžiui IP65 reiškia, kad šviestuvas yra visiškai sandarus, apsaugotas nuo dulkių ir nuo vandens srauto. Plaunant šviestuvus dideliu vandens srautu, reikėtų rinktis šviestuvus su didesniu apsaugos nuo vandens lygiu (IP66).

Jei aplinkoje yra agresyvių cheminių medžiagų ar jos bus naudojamos atliekant periodinį šviestuvų valymą, reikia rinktis iš atitinkamų medžiagų pagamintus ir/ar su papildomu padengimu apsaugotus šviestuvus.

 

Apšvietimo valdymas

 

Apšvietimo įrangą reikia rinktis atsižvelgiant į numatytą apšvietimo valdymo sprendimą (apie apšvietimo valdymo sprendimus esame rašę ankstesniame straipsnyje). Jei yra numatomas apšvietimo valdymas su šviesos srauto keitimu, reikia rinktis šviestuvus su programuojamais maitinimo šaltiniais.

Šviestuvuose su programuojamais maitinimo šaltiniais aktyvavus pastovaus šviesos srauto (angl. Constant Light Output) algoritmą, šviestuvų tarnavimo laikotarpiu galima papildomai sutaupyti apie 15% elektros energijos (daugiau apie tai (EN): CLO).

 

Tarnavimo laikas

 

LED šviesos šaltinio tarnavimo laikas apibrėžiamas Bp (angl. Rated life) ir Lp (angl. Rated Lumen Maintenance Life) charakteristika, kur:

Bp - procentinė dalis visų išbandytų produktų, kurie veikė nurodomu tarnavimo laiku;

Lp - išbandytų produktų šviesos srauto vertė nurodomo tarnavimo laiko pabaigoje.

Pavyzdžiui, produkto specifikacijoje nurodoma, kad šviesos šaltinio tarnavimo laikas yra 50000 val., esant charakteristikai L50B70. Tai nurodydamas gamintojas užtikrina, kad 50000 val. naudojus apšvietimą, 50% naudotų šviesos šaltinių šviesos srautas sudarys ne mažiau kaip 70% pirminio šviesos srauto dalį.

Pastebėjus, kad kai kurie apšvietimo įrangos gamintojai ėmė manipuliuoti tarnavimo laiko rodikliais, Europos apšvietimo pramonės asociacija LightingEurope 2018 m. nustatė standartinius šviesos šaltinių tarnavimo laikus: 35000 val., 50000 val., 75000 val. ir 100000 val. (daugiau apie tai (EN): „LED šviestuvų eksploatacinių savybių vertinimas“).

Kad pasirinktumėte tinkamus produktus ir nepermokėtumėte, įvertinkite, kiek vidutiniškai valandų per parą naudojate apšvietimą, apskaičiuokite, kiek laiko per metus naudojate apšvietimą. LED šviesos šaltinio tarnavimo laiką padalinę iš metinio apšvietimo naudojimo laiko, sužinosite LED šviesos šaltinio tarnavimo laiką metais. Įvertinkite, ar Jums tikrai reikalingas tokios tarnavimo trukmės produktas. Čia taip pat svarbu suprasti, kad apšvietimo įrangą syudaro ne tik šviesos šaltiniai, ir įvertinti, ar kitų apšvietimo įrangos komponentų (pvz., maitinimo šaltinio) tarnavimo laikas nėra trumpesnis - pasibaigus jų tarnavimo laikui jie galimai veiks neefektyviai arba suges.

Apšvietimo įrangą su ilgesniu tarnavimo laiku tikslinga rinktis tuomet, kai apšvietimas yra naudojamas intensyviai ar net nuolatos.

 

Efektyvumas

 

Šviestuvų/šviesos šaltinių efektyvumas yra apskaičiuojamas dalinant skleidžiamą šviesos srautą iš galios (lm/W). Šiuo metu rinkoje daugiausiai siūlomi šviestuvai/šviesos šaltiniai, kurių efektyvumas yra didesnis kaip 100 lm/W ir siekia daugiau kaip 150 lm/W.

Renkantis naujesnius/efektyvesnius produktus, pirminės investicijos dažnu atveju būna kiek didesnės, tačiau apšvietimo tarnavimo laikotarpiu nauda/grąža būna didesnė dėl mažesnių elektros energijos sąnaudų. Didesnio efektyvumo produktus tikslinga naudoti tais atvejais, kuomet apšvietimas naudojamas intensyviai arba nuolatos.

Pažymėtina, kad apšvietimas bus efektyvus ne tik tuomet, kai bus naudojama efektyvi apšvietimo įranga, tačiau ir tais atvejais, kai ji bus profesionaliai parinkta ir išdėstyta. Šviesa turi būti naudojama darbo paviršiams/zonoms apšviesti. Kitur nukreipta šviesa rodo neracionalų/nuostolingą elektros energijos išteklių naudojimą.

 

Atsipirkimas

 

Atsipirkimą tikslinga įvertinti atliekant apšvietimo atnaujinimą. Dažnai tokiais atvejais imamas esamų šviestuvų šviesos šaltinių ir naujų šviesos šaltinių/šviestuvų galios skirtumas, kurį padauginus iš apšvietimo naudojimo laiko gaunamas sutaupomas elektros energijos kiekis. Šviestuvams/šviesos šaltiniams įsigyti reikalingą sumą padalinus iš numatomų sutaupyti elektros energijos išlaidų, gaunamas atsipirkimas.

Toks skaičiavimas yra neteisingas visų pirma dėl to, kad nėra vertinami esamų šviestuvų maitinimo šaltinių nuostoliai (pvz., šviestuvų su T8 36W liuminescencinėmis vamzdinėmis lempomis elektromagnetinio maitinimo šaltinio nuostoliai sudaro daugiau nei 16,6%, su elektroniniais - daugiau nei 11,1%). Keičiant į LED šviesos šaltinius šviestuvuose su elektroniniais maitinimo šaltiniais šie nuostoliai liks, šviestuvuose su elektromagnetiniais maitinimo šaltiniais šie nuostoliai bus eliminuoti. Antra, reikėtų vertinti ne tik apšvietimo įrangos įsigijimo kaštus, bet ir kitus su apšvietimo įrangos atnaujinimu susijusius kaštus (pvz., esamos įrangos demontavimą, naujos įrangos sumontavimą, instaliacines medžiagas, kt.).

 

Garantijos

 

Pasirinkus produktus, būtina susipažinti su tiekėjo suteikiamomis garantijomis ir jų taikymo sąlygomis. Dažniausiai jos yra analogiškos toms, kurias tiekėjui suteikia produktų gamintojas (suteikiamos standartinės 3 m. ir 5 m. trukmės produktų garantijos, esant poreikiui, siūloma už papildomą mokestį jas prailginti), tačiau kartais tiekėjai dėl konkurencijos prisiima papildomus įsipareigojimus/rizikas, suteikdami produktams ilgesnius garantinius terminus. Garantinis aptarnavimas yra vykdomas per produktų tiekėją, o šiam „pradingus“ - per kitą apšvietimo įrangos gamintojo atstovą.

Kad neliktumėte be jokių garantijų, rinkitės žinomų apšvietimo įrangos gamintojų produktus. Kitu atveju, po kurio laiko, galite nerasti nei tiekėjo, nei gamintojo...

Elektros variklių efektyvumas

2020-03-31

 

Europos Komisijos (EK) skelbiamais duomenimis Europos Sąjungoje (ES) yra naudojama apie 8 milijardai elektros variklių, kuriuose sunaudojama beveik 50% ES pagamintos elektros energijos. Akivaizdu, kad elektros variklių naudojimas turi didelį poveikį aplinkai ir didelį poveikio aplinkai gerinimo potencialą.

 

Spręsdama klimato kaitos ir konkurencingumo klausimus EK 2009-07-22 reglamentu (EB) nr. 640/2009 nustatė elektros variklių (vienpakopiams, trifaziams 50Hz arba 50/60Hz, 2-6 polių, 0,75-375 kW galios, iki 1000 V vardinės įtampos indukciniams varikliams) ekologinio projektavimo reikalavimus taip užtikrindama, kad ES bus gaminami, tiekiami ir daugiau naudojami aukštesnio efektyvumo elektros varikliai.

Elektros variklių energijos efektyvumas (η) apskaičiuojamas kaip išėjimo galios (mechaninės galios) ir elektros įėjimo galios santykis. Energijos efektyvumas (%) yra nurodomas elektros variklių techninėse kortelėse esant skirtingoms elektros variklių apkrovos reikšmėms (50%, 75% ir 100%). Senesnių variklių techninėse kortelėse energijos efektyvumas gali būti nenurodomas (tokios informacijos reikėtų ieškoti elektros variklių techninėse specifikacijose) arba gali būti nurodomos tik elektros variklių efektyvumo klasės ar elektros variklių naudingumo koeficientai (rus. КПД - коэффициент полезного действия).

 

Energijos variklių efektyvumas / naudingumo koeficientas priklauso nuo:

  • vardinės galios (didesnės galios elektros varikliai efektyvesni);
  • polių skaičiaus (juo daugiau polių, tuo efektyvumas mažesnis);
  • apkrovos (efektyviausia ties 60-80% apkrovos koeficientu, efektyvumas sparčiai krenta žemiau 25-50% apkrovos ribos, labai galingi varikliai dirba efektyviai ir prie 10 % apkrovos ribos);
  • efektyvumo klasės (aukštesnės efektyvumo klasės elektros varikliai pasižymi mažesne statoriaus ir rotoriaus varža, geresniu magnetolaidžiu, geresne ventiliacija ir guoliais, mažesne trintimi ir pasipriešinimu orui dėl mažesnio gabarito);
  • elektros tinklo parametrų (įtampos svyravimų, asimetrijos tarp fazių/linijinių įtampų asimetrijos, harmonikų iškraipymų, dažnio svyravimų, kt.);
  • temperatūros (aukšta temperatūra didina varžos nuostolius, trumpina izoliacijos tarnavimo laiką).

Pažymėtina, kad elektros variklio apvijų pervyniojimas sumažina efektyvumą iki 2,5 %, todėl svarbu įvertinti atsirasiančius papildomus nuostolius ir palyginti juos su naujo elektros variklio įsigijimo investicijomis.

Elektros variklių energijos efektyvumo klasės reglamentuojamos standartuose IEC/EN 60034-30 ir IEC/TS 60034-31 (IE1 yra žemesnė klasė, o IE4 yra aukščiausia).

 

 

 

Pagal dabartinį reglamentą (EB) nr. 640/2009 varikliai turi pasiekti IE3 efektyvumo lygį arba atitikti IE2 ir būti aprūpinti kintamo greičio pavara – elektriniu įtaisu, kuris reguliuoja variklio greitį (dažnio keitikliu).

 

Nuo 2021 m. liepos mėn. dabartinis reglamentas (EB) nr. 640/2009 bus panaikintas ir pakeistas  reglamentu (ES) 2019/1781 (išplečiamas reikalavimų taikymo diapazonas įtraukiant nuo 0,12 kW iki 0,75 kW galios, 60 Hz, vienfazius ir 8 polių variklius; elektros varikliai nuo 75 kW iki 200 kW turės atitikti IE4 lygį nuo 2023 m. liepos mėn.; reglamentuojamas kintamo greičio pavarų efektyvumas).

Efektyvesnis variklis gali sutaupyti nuo kelių eurų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų per visą jo eksploatavimo laiką, atsižvelgiant į jo galią ir naudojimo pobūdį.

EK vertinimu, efektyvesni varikliai pagal dabartinį reglamentą iki 2020 m. leis sutaupyti 57 TWh metinės energijos ES. Atsižvelgiant į bendrą pakeisto reglamento poveikį, metinis sutaupymas iki 2030 m. padidės iki 110 TWh, o tai prilygsta Nyderlandų elektros energijos suvartojimui. Tai reiškia, kad kiekvienais metais bus išvengta 40 milijonų tonų išmetamo CO₂ kiekio, o metinės ES namų ūkių ir pramonės išlaidos už elektros energiją iki 2030 m. sumažės maždaug 20 milijardų eurų.